SAFYRAS

        Safyrui,   kaip   ir   rubinui,   grožį  suteikia  spalvų   įvairovė   ir   ryškumas.   Abu  šie brangakmeniai-  korundo  atmainos. Mažyčiai chromo  kiekiai  daro  rubiną  raudoną,  o geležis ir titanas duoda safyrui mėlyną, geltoną ir žalią spalvą.
        Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio “sappheiros”- mėlynas. Nuo senų laikų žavintis grožiu   ir   neįprastomis  savybėmis,   safyras   laikomas   labai   vertingu   brangakmeniu. Praeityje safyrais buvo vadinami visi mėlyni akmenys, ir tiktai XlX a. pradžioje jis buvo tinkamai ištirtas ir kartu su rubinu priskirtas korundo grupei. Tikėta nepaprastomis safyro savybėmis.  Tam,  kas  jį  nešiodavo,  akmuo suteikdavo  jėgos,  garbės  ir  nemirtingumą. Safyrai buvo turtingumo, pašalintų nesutarimų ir skausmų simbolis.
             Safyrai   nuo   seniausių   laikų   kasami   brangakmenių sąnašynuose   Šri  Lankoje. Radimvietės  čia  užima  daugiau  nei  2000 kv.km.  Rasta  ir pavienių  didelių  akmenų.
Didžiausias  iš  jų  svėrė  apie  20  kg.  O  1974  m.  rastas  300  karatų sveriantis  safyras.  Šri
             Lankos žvirgždas jau daugiau kaip 2000 metų tiekia rinktinį mėlyną ir rausvą safyrą.
JAV   safyro   telkinių   daugiausia   Montanos   valstijoje.   Pastaruoju  metu  gausiai naudojami Australijos telkiniai, yra Afrikos žemyne.
             Dauguma  unikalių  akmenų  gavo  vardus.  Yra  karališkų papuošalų pažibos.  Vienu žymiausiu laikomas šv. Edvardo safyras, kuris puikuojasi  Britanijos karaliaus karūnoje.